Sidebar

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslo daktarų gretas papildė dr. Ina Gorban. Apgynus disertaciją „Bibionomorpha ir Tipulomorpha uodai (Diptera: Nematocera) dažniausių lapuočių negyvoje medienoje“ jai buvo suteiktas zoologijos mokslo krypties daktarės vardas. Sveikiname!

Disertacijos moksliniai konsultantai yra Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė prof. Virginija Podėnienė. 

Gynimo tarybos pirmininkas – prof. Kęstutis Arbačiauskas (VU GMC), nariai: dr. Rasa Bernotienė (Gamtos tyrimų centras), dr. Virginijus Sruoga (VU GMC), prof. Olavi Kurina (Estijos gyvybės mokslų universitetas), doc. Artūras Gedminas (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras).

Disertacijos anotacija:

Viena iš svarbių mikrobuveinių miškuose, palaikančių biologinę įvairovę, yra negyva mediena. Pagrindiniai medienos skaidytojai (grybai ir bakterijos) sudėtingus medienos junginius paverčia tinkamais suvartoti kitoms organizmų grupėms, pavyzdžiui vabzdžiams. Nuo stovinčių ir nukritusių negyvų medžių priklauso daug rūšių mikroorganizmų, kerpių, grybų bei vabzdžių. Nors pastaruoju metu bioįvairovės negyvoje medienoje tyrimai sulaukia vis didesnio susidomėjimo, bet vis dar lieka neaiškūs didelės dalies vabzdžių (ir ypač dvisparnių) gyvenimo būdas ir mitybos ypatumai. Informacijos apie dvisparnių įvairovę negyvoje medienoje labai trūksta dėl nepakankamai atliktų tyrimų, o viena svarbiausių to priežasčių – didelė rūšių įvairovė bei sudėtingas jų atpažinimas.

Dvisparniai (Diptera) yra gausi vabzdžių grupė, aptinkama labai įvairiose ir skirtingose buveinėse, tai pat ir negyvoje medienoje. Dažniausiai joje yra aptinkamos dvisparnių lervos, kurios vystosi negyvoje medienoje kol pasiekia suaugėlio stadiją. Dalis Bibionomorpha infrabūrio uodų lervų yra micetofagai, kurie minta grybais, išsiraizgiusiais medienoje ar dirvožemyje, dalis yra saprofagai, bet nemažai yra ir tokių, kurių biologija yra iki šiol nežinoma.

Intensyvus medienos eksploatavimas bei nepakankamas paliktos negyvos medienos kiekis miškuose mažina saproksiliniams organizmams tinkamų gyventi ir vystytis buveinių kiekį. Saproksilinių uodų tyrimai yra atlikti Škotijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Karelijoje (Rusija), Šveicarijoje, tačiau Lietuvoje saproksiliniai vabzdžiai, tame tarpe Bibionomorpha ir Tipulomorpha uodai, iki šiol nebuvo tirti.

 

 

 

 

 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos